Kaip internetiniai kazino padeda vietos ekonomikai ir darbo vietų kūrimui

Internetiniai kazino yra svarbi šių laikų industrija. Lietuvoje oficialiai licencijuotos bendrovės generuoja apie 150 milijonų pelno ir šis skaičius kasmet didėja 15-20 procentų. Iš viso oficialiai savo veiklą vykdo ir mokesčius į Lietuvos biudžetą moka 9 bendrovės. Žinoma, yra ir daug kitų kompanijų, kurios yra prieinamos internetu. Joms negalioja kai kurie vietinių įstatymų nulemti apribojimai – negalėjimas atsiskaityti kriptovaliutomis ar lošimų reklamos draudimas, kuris užkerta kelia įvairioms premijoms ir nemokamiems sukimams. Tokios svetainės, pavyzdžiui – Verde casino, gali būti registruotos Europos Sąjungoje. Tad naudojantis jomis galima suderinti minėtus privalumus ir visapusišką saugumą.

Mokesčiai į biudžetą

Oficialiai registruotos svetainės moka LR įstatymų nustatytus mokesčius, kurie sudaro 20% jų gaunamo pelno. Šios biudžeto pajamos siekia beveik 67 milijonus eurų, įskaitant loterijas ir fizinius lošimo namus. Šie pinigai paskirstomi bendroms reikmėms – tiesti kelius, mokėti atlyginimus valdiškose institucijose ir kitiems panašiems reikalams. Taikomos ir vienkartinės rinkliavos už licencijų išdavimą, kurios yra nemažos. Nuotoliniams azartiniams lošimams toks mokestis yra 0,5 milijono eurų.

Žinoma, Lietuvoje neregistruoti internetiniai kazino vietinių mokesčių išvengia. Todėl stengiamasi jų veiklą riboti – naudojamas internetinių puslapių blokavimas. Nurodoma, kad šiuo metu blokuojama prieiga prie beveik 2 tūkstančių interneto puslapių. Vis tik kiekvienam blokavimui reikalinga teismo nutartis, o kai kurie internetiniai kazino sėkmingai kuria savo klonus tiesiog pridedami skaičių prie pavadinimo. Pažvelgus į Lošimų priežiūros tarnybos duomenis matoma, kad viena iš svetainių turi iki 700 blokuojamų variacijų. Esant norui tokį blokavimą itin lengva apeiti, nes kiekvienas vartotojas nesunkiai gali:

• pakeisti DNS nustatymus iš standartinių į Cloudfare arba Google DNS;
• pasinaudoti Tor interneto naršykle, kuri kartu užtikrina ir visišką anonimiškumą;
• pasitelkti VPN, kuris dažnai būna integruotas į antivirusines programas arba galima pasinaudoti Opera naršyklės siūloma nemokama VPN paslauga.

Užsienyje licencijuotų svetainių operatoriams Lietuvoje nėra jokios baudžiamosios ar administracinės atsakomybės. Žinoma, jokios baudos netaikomos ir tokių puslapių lankytojams. Tuo tarpu Latvijoje kiekviena finansinė operacija susijusi su nelegaliai veikiančiu internetiniu kazino gali lemti 350 eurų siekiančią baudą. Tad keli depozitai ir porą išmokų vartotojui gali kainuoti virš tūkstančio eurų.

Darbo vietos

Europiniai įstatymai numato, kad visi gyvai vedami žaidimai turi būti filmuojami Europos Sąjungos teritorijoje, kad būtų galima užtikrinti jų sąžiningumą ir vykdyti įvairias patikras. Esamų atlyginimų skirtumai lemia, kad daugelis azartinių pramogų studijų veikia Bulgarijoje, Rumunijoje ir Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, Rygoje funkcionuoja viena pagrindinių Evolution studijų, kurioje dirba daugiau nei 3 tūkstančiai žmonių. Lietuvoje tokios veiklas mastas mažesnis, bet veiklą vykdo kelios smulkesnės įmonės.

Jau daugiau nei dešimt metų veikia UAB „TV žaidimai“, kuri naudojasi prekiniu ženklu „BetGames“ ir kuria gyvai vedamus žaidimus. Įmonė turi virš 100 darbuotojų, kurių alga siekia beveik 5 tūkstančius eurų prieš mokesčius. Generuojama apyvarta yra daugiau nei 10 milijonų eurų. Klaipėdoje veiklą vysto UAB „SP STUDIO“, kuri naudojasi prekiniu ženklu „Interactive Studios“. Šioje bendrovėje taip pat dirba virš šimto žmonių ir ji teikia įvairias filmavimo bei žaidimų vedimo paslaugas kitoms nuotolines azartines pramogas kuriančioms kompanijoms. Reklamuojama, kad žaidimų vedėjo alga gali siekti iki 24 eurų per valandą.

Industrijos skatinimas

Kartais teigiama, kad Vilnius yra puiki vieta žaidimų kūrėjams. Nurodoma, kad šioje industrijoje dirba virš 2 500 žmonių ir šis skaičius nuolatos didėja. Žinoma, dažniausiai šnekama apie žaidimus mobiliesiems telefonams. Bet kompiuterinių žaidimų kūrimas ir kazino pramogų plėtojimas naudoja analogiška infrastruktūrą. Net ir jų mechanikos gali būti beveik identiškos. Pavyzdžiui, lošimų automatų variacijos naudojamos tokiuose žaidimuose kaip „Luck be a Landlord“, „Lucky Pirate“ ar „Coin Master“. Daug populiarumo sulaukė pokerio tematiką naudojantis žaidimas „Balatro“, analogiški variantai siūlomi ir ruletės, blackjack ar lošimo kauliukais temomis.

Dauguma azartinių žaidimų nenaudoja sudėtingo grafikos ar įmantrių algoritmų, tad juos kurti yra santykinai lengviau nei AAA klasės kompiuterinius žaidimus. Mažesnis resursų poreikis reiškia, kad reikia mažiau pradinių finansinių išteklių ir žmogiškųjų resursų, kas itin tinka mažesniems šalims. Lietuva deklaruoja siekius orientuotis į skaitmenines technologijas ir didelės pridėtinės vertės kūrimą. Šiuo atžvilgiu kazino programinės įrangos vystymas yra mažai išnaudota sritis, kurioje sąlyginai nedidelės investicijos galėtų užtikrinti nemenką grąžą.

Vietinio sporto rėmimas

Daugelis Lietuvoje oficialiai veikiančių bendrovių aktyviai remia vietinius sporto klubus ir lygas. Jos organizuoja teniso turnyrus, bendradarbiauja su Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda, futbolo A lyga. Jų prekiniai ženklai integruoti į sporto arenų ar pagrindinės krepšinio lygos pavadinimus. Toks bendradarbiavimas tapo itin svarbus po alkoholio reklamos draudimų, kai daugelis klubų neteko savo ilgalaikių rėmėjų. Kai kurioms sporto organizacijoms bendradarbiavimas su nuotolinius lošimus organizuojančiomis bendrovėmis yra vieninteli reali galimybė surinkti biudžetą, kuris leistų konkurencingai dalyvauti vietinėse lygose ir tarptautiniuose turnyruose. Deja, paskutiniu metu žadama dar labiau sugriežtinti lošimų reklamos nuostatas, tad toks rėmimas turbūt bus negalimas jau po kelių metų. Tai sukeltų nemažai iššūkių daugeliui futbolo ir krepšinio klubų ir gali sąlygoti organizuoto sporto nuosmukį.

Ateities prognozės

Nuotoliniai lošimai Lietuvoje užima du trečdalius azartinių pramogų rinkos ir ši dalis nuolatos didėja. Neabejotina, kad šios industrijos sumokamų mokesčių suma, darbuotojų kiekis ir svarba vietinei ekonomikai ateityje tiktai augs. Reikia tikėtis, kad vietiniai įstatymai leis sėkmingai išnaudoti atsiveriančias galimybes, o ne bus vien įvairių apribojimų ir draudimų rinkinys.